28 gruodžio, 2010

Pakentėk dar truputį

Mama šiandien sakė: o kur jūsų savaitgaliai, vakarėliai, žmonės, draugai, bendraminčiai, jaunystė kur? Man eina dvidešimtketvirti ir aš nustojau būti verta didžiuotis... Bet. Tikiu, labai labai tikiu, vieną dieną įsitemps suglebusios mano gijos ir aš išsitiesiu veiklai, kurią anksčiau mėgau. Kaip augalas po sausros, gavęs vandens. Nebijok, mama, tai laikina. Kitaip ir būti negali. Duok man dar truputį laiko laimėti karui, kurį tyliai kariauju. Nenoriu grįžti nugalėta. Nugalėjoja no riu.

mm.

P.s. gal dėl to, jog šičia savo gyvenimą matom laikiną, sutinkam veikti veiklą, kurios nepripažįstam būti ilgalaike.

8 komentarai:

  1. Ar žinai kaip laimėti karą nepradėjus kariauti?

    Stengis elgtis taip lyg nugalėjai jau dabar ir gali daryti bent šiek tiek ką darei anksčiau. Ir kas kartą vis daugiau...

    AtsakytiPanaikinti
  2. o jei nėra įkvėpimo daryti tą, ką dariau anksčiau? jei nekyla ranka nei piešti, nei kurti papuošalus?.. jei viskas, ką pradedu, nesigauna?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tada ramiai, be jokiu kodėl ir be jokios graužaties pabūki. Paliūdėki, nusiraminki.

    Čia tokia tyla prieš audra. O audros ne visada būna piktos ir viską griaunančios. Turbūt nauji nematyti dalykai belsis į tavo širdį. Duok sau laiko.

    AtsakytiPanaikinti
  4. http://www.des.emory.edu/mfp/bukowski2.html
    p.s. click on the poem

    AtsakytiPanaikinti
  5. mm,
    užsukau ir perskaičiau Tavo lankytojos RagaNaitės žodžius.
    Man jie patinka savo pastiprinimu, ko man dabar reikėtų labai (:
    Padeda terapija eiti į svečius pas Tave, ne tik skaitant įrašus Tavuosius, bet ir atsiliepimus!

    AtsakytiPanaikinti
  6. Labu, mm

    Siunčiu virtualių, kol kas, idėjų šviesą užbėk pas manę ir permesk akimis paveiksliukus įraše. IKi ;)

    AtsakytiPanaikinti