Kaip aš buvau agurkų vakuotoja ir pomidorų padažų darytoja

Taigi uogienių šiais metais išvirti nespėjau, todėl simboliškai (pirmą kartą) užvakavau tėčio priaugintų agurkų ir pomidorų :). Agurkai su garstyčiom (jos dabar visur labai populiarios), todėl balzgani, bet ypač skanūs, o pomidorų padažas, nors internete buvo labai išgirtas, man gavosi aštrokas. Smagiausia dalis buvo rišti popierių su kaspinukais, kuris jokios funkcijos neatlieka, bet šiaip smagu :)

kaspinukus surišti padėjo tėtis :)

mm

Atostogos ne atostogos be saulės

Net antakiai nusvyra pagalvojus, kaip stipriai mano nuotaika priklauso nuo oro kokybės. Štai - jau praleidau trečią dieną savo atostogų, o jos tokios pfff. Nei šviežių uogų belikę, nei pagulinėjimų ant pievutės, kai taip nešilta. Ir net lieti akvarele upo nėra, nes išėjus laukan stumdosi vėjas ir paukščiai nečiulba. O labiausiai erzina į galvą rugpjpūčio pradžioje lendanti mintis, kad netrukus ruduo.

Bet va, šiandien radau gražų rėmelį ir šaunių paveiksliukų pavogti iš interneto (būčiau siuntųsis orginalius, bet kad mileonus pinigų kainuoja...)

O šiam dar trūksta rėmelio, bet bus greičiausiai irgi juodas ir keliaus į vonią :)

O aš labai tikiuosi, kad kitą savaitę grįš kaitra ir mano atostogos bus atostogos.

mm

Kėdės projektas ir kiti maži atradimai

"Namai -  tai juose gyvenančių žmonių tęsinys" - kažkur skaičiau ir man labai patiko. Tai žinoma - aš už. Nuomodamasi butus (o jų per savo gyvenimą prinuomavau net visus 6, neskaitant paskutiniojo) vis svajodavau, kaip vieną dieną  pagaliau galėsiu turėti man patinkančius baldus ir daiktus (nepaisant Eligijaus skonio ir norų (evil :)) Ir va, nors ant sienų negaliu kabinti paveiksliukų (vis dar galvoju, kaip apeiti šią taisyklę), jau turiu  "žydrus" fotelius ir samaninę sofkutę. Gaila, nenufotografavau, kaip jie atrodė prieš "extreme makeover" pokyčius, bet maždaug įsivaizduokit, kad buvo klasikiniški ir visokie nudėvėti

Fotelis pervilktas gobelenu-laimikiu. Jo metras tekainavo 18 litų. Paprastai tokie gobelenai prasideda nuo 30 lt :) Visi stebėjosi spalva ir neįsivaizdavo galutinio varianto. O jis štai toks. "Barchatinė" pagalvėlė -9.99 lt iš Jysk per išpardavimą.

Šitos pagalvėlės apvalaklą pirkau iš dėvetų rūbų parduotuvės. Kainavo 3 litus. Ją prikimšau šunio apvalgytų pliušinių žaisliukų sintifonu ir va, "barchatinė" pagalvėlė už 3 litus ir kvepianti Lenor  :)

Čia mano papimpinta samaninė sofkutė už 220 pinigų iš dėvėtų baldų parduotuvės. Beveik nauja, teko išvalyti tik lūpdažio dėmelę, bet nesunkiai. Pagalvėles parsivežiau iš Anglijos. Pirktos Primark'e už 10 svarų visos.

Bendras vaizdas prašosi tik paveiksliukų ant sienos ir kilimuko. Beje, žalios sienos buvo prieš mums išsinuomojant būstą. Ne mano spalva sienoms.

Ei, o čia trys maži atradimai: žalią taurę nupirko mama irgi iš sendaikčių. 2 litai. Dėžutė su paukštuku - buvusi pudrinė (pudra buvo sandariai supakuota, todėl indelį naudoju saldainiams laikyti. Irgi iš sendaikčių. Kokie 2 litai. Porcelianinis puodelis su dangteliu - laimikis iš "Norfos" už 2.99 per išpardavimą. Irgi saldainiams slėpti.

Sukulentas. Mamos dovanotas. Vazonėlį ji irgi priderino prie mano bendros "eklektikos"

Senovinė lempa. Ją radau sendaikčiuose. Kainavo 25 litai. Buvo palūžusi, bet tėtis pavirino ir dabar būna graži. Gal kada nors pakeisiu gaubto medžiagą ir perdažysiu stovą, bet kol kas patinka senoviškai

tai tiek.

mm