Dienos iki gimtadienio visada būna pačiausios. Vis dar jaučiu, kaip kylu į pakalnę. Labai gera Lietuvoje. Šiauliuose. Ir net kremą nuo saulės nusipirkau - maža kas, gal net pasideginti po daugybės mileonų metų pavyks :)
O šiaip vis dar dirbu žiniose. Prasimušusi sloga pagerino mano balsą ir jau įmanoma klausytis. Galit pažiūrėti mano paskutinį siužetą apie vabalus čia (nuo 4:25 minutės)
16 birželio, 2012
09 birželio, 2012
Dirbti žurnaliste. Iš tikro.
...smagu grįžti į savo rožiniai pastelinę terapiją. Pasikalbėkim.
Dirbu žurnaliste. V i s d ė l t o. O dar visai neseniai čia (paskutinė pastraipa) guodžiausi, kad jos bijau, nepatinka, nenoriu. Šokau tiesiai ant piktosios meškos - į žinias! Į labiausią šių dienų žurnalistiką, kokia tik gali bebūti. Kurdama reportažus vadovaujuosi nuojauta, nes teorijos mano galvoje neliko, o gal ir niekad nebuvo susikaupę. Kepu produktą nežinodama jo recepto. Maždaug... Net televizoriaus neturiu Panoramai pažiūrėti, kad būtų iš ko pasimokyti, nes dievaži, aš niekada nesiklausau teksto struktūros žiūrėdama reportažą. Kaip baisu.
O šiaip darbas nesunkus: ateini devintą ryte, prasitrini valandą nieko neveikiant, tada kur nors vėluoji, grįžus grobuoniškai leki į montažinę žiūrėti prifilmuotos medžiagos (kadangi vietos nedaug, galimas daiktas, kad kažkas kitas užims darbo vietą ir teks laukti dar galiuką...), tada nerviniesi kurdama tekstą pagal pašnekovų prikalbėtas "filosofijas", žinoma, nespėji pavalgyti pietų, tau nukrenta du taip saugomi kilogramai, vakare pareini namo ir jau nieko nebesinori... Ai, dar kuriu autorinę laidą apie nebenoriuminėtinesjaubloga žaidynes. Irgi nežinau, kaip ji apskritai pavyksta, nes tenka būti ir reportere, ir operatoriaus režisiere, ir pati sau redaktorė.
Iššūkiai. Man patinka iššūkiai. Iš žinių ketinu išeiti tada, kai padarysiu tobulą reportažą per trumpiausiai įmanomą laiką. Tokią štai užduotį užsibrėžiau. bet neilgiau kaip iki vasaros pabaigos... tššš... :)
mm
03 birželio, 2012
Sekmadienio mintis
Ar pagalvojate, kaip būtų, jei įgyvendintume visas kada nors mums kilusias idėjas? Jei turėtume tiek ryžto ir drąsos? Galų gale, jei nebūtume tokie tinginiai ir naivuoliai, norintys, kad viskas pavyktų tobulai iš pirmo karto. Gyventume pa sa kiš kai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)