Aš tingiu. Nesugebu. Niekada niekas nepasikeis. Stumiu laiką. Nekuriu/nepuoselėju tradicijų. Rutina. Rūdys. Rūkai... - šitokios mintys lenda (o Mr. E skaito iš pasalų ir gnybia man į ranką už tokius "paistymus"). Pabėgimas į Laplandiją nieko nepakeistų. Šitą žino ir Vykinta.
Dabar didžiausias mano malonumas bebūna maisto gaminimas. Bet šiaip tai aš gaminti nemėgstu.
 |
| Spalio 17-oji. Penkmetis. |
Taip negalima - kartoju aš sau visą tą rudens laiką. Ruduo man šiemet ne toks kaip kadaise, aš jo net nepastebiu. Bet tai, ką parašei Tu - dabar ir man artima, tik stengiuosi to nepripažinti, nes tada tokia silpna pasijusčiau... Tad sukuriu kažkokią papildomą odos sluoksnį, mintyse, kad jis mane saugotų nuo blogų emocijų, kuriais užkrečiu save dėl liūdnų dalykų. Apsupiu save gražiais dalykais, domiuosi gražiais dalykais, skaitau gražius dalykus ir emocijos tampa gražesnės!
AtsakytiPanaikintiTuo gražiu dalyku gali būti ir minėtas Tavo maisto gaminimas, svarbu atrasti tuos grožius - nes žmogus minta įspūdžiais, o įspūdžiai tonizuoja. Sėkmės Monika Tau ir man irgi :)))
Kokios spalvotos tavo mintys, nuriumai. Eligijui tapštojimai per petį. Geras jo skonis :D
AtsakytiPanaikinti