31 sausio, 2012

Pasiteisinimas

Būna toks jausmas gražioms moterims- žvilgteli į veidrodį ir iškart nebemėgsta savęs. Tai šukuosena per daug susiplojo, tai maskuotė nuo paslėpto spuogo nusitrynė, auskarai ėmė nebetikti prie šaliko, blakstienos atsirietė ir taip toliau ir pam param panašiai pašaipiai kalbant... Man toks pat jausmas, tik su rašymu. Pasižiūriu į parašytą tekstą ir nebemėgstu. Nepatinka nei įžangos, nei dėstymai, pabaigos irgi lėkštos atrodo. Todėl ir nerašau dažniausiai pastaruoju metu.

Aš ta užsisyrusi naivioji, kuri sako: "arba viskas tobulai ir iš karto, arba geriau nieko išvis" (lyg tas niekas padėtų išsaugoti kažko gero likučius, likusius sename galvojime). Turėčiau užsirašyti sau ant post-it lapuko "practice makes perfect" ir užsiklijuoti ant pilvo, kad visdada matyčiau nuleisdama galvą. Arba tiesiog turėčiau dažniau prisiminti savo tašėje besinešiojanti užrašofkę. Dabar visada nešiojuosi su savim, kad bet kada galėčiau užrašyti kilusią mintį. O minčių kyla ir jas vis rašinėju, tik sakiniai gula vis netobulai.

Pirštai kvepia salieru ir riešutų sviestu. Išmokau gaminti skruzdeles ant baslio, kas yra labai šaunus mažų vaikų užkandins :) Pralinksmina, kai iki ašarų suerzina antra diena normaliai neveikiantis dušas. Vakar nebuvo šilto vandens, šiandien maišytuvo rankenėlė užstrigo. Eligijauoouu - pareik namoo :(

2 komentarai:

  1. bet juk gražiausia ta moteris, kuri yra kažkuo netobula - kai gali pirštais nuvalyti nusitepusį lūpdažį, kai prieini ir pataisai netvarkingą sruogą, kai juokiesi, kad vėl ant sijono šokolado gabalėliai, kai švelniai pasišaipai, kad vis dar tokia naivi. ir su tekstais taip - man patinka, kai tai yra netobula, bet nuoširdu.

    AtsakytiPanaikinti