Nesiskundžiu. Šis ruduo savo puikumu beveik neatsilieka nuo praeito. Toks draugiškas ir glotnus. Kaip katinas, leidžiantis save paaimti ant kelių, toks beveik prijaukintas, beveik norintis murkti.
Negalvoju apie vasarą. Net keista, paprastai spalį imdavo lįsti ilgesys, o dabar nelenda. Kas čia man pasidarė? Net skriuzdeliukai ant nugaros tingi, kai žiūriu į praėjusios liepos nuotraukas. Matyt, tą neparastą vasaros gerumą kažkaip pavyko suguldyti į uogienės stiklainėlį ir užkoncervuoti. Nesuprantu...
O čia mažas vasaros prisiminimas. Medaus savaitė Kretoje, apie kurią taip ir nepapasakojau. Ir nepasakosiu. Tegul nuotraukos pasakoja pačios.
 |
| Žavusis Chanios uostas |
 |
| Hi five |
 |
| Dailios gatvelės, kurios net iš nuotraukų kvepia tvankia drėgme, užsilaikiusiu oru ir katinu. |
 |
| Ir kodėl aš vis dar užuodžiu tą graikišką kvapą? :)) |
 |
| Tinginės |
 |
| vazonai |
 |
| :) |
 |
| Kelias į vakarus |
 |
| Avelės |
 |
| Laisvė |
 |
| Žydėjimas |
 |
| Laisvė 2 |
 |
| Mano vyras |
 |
| Ožkos. Ne mano. |
 |
| Didybė |
 |
| Trys kilometrai. Devyni. Šešiolika... |
 |
| Aukštyn |
 |
| Žemyn |
 |
| Ar gali taip būti, kad mano vidinis namisėda evoliucionavo į didį keliautoją pėsčiomis |
 |
| Sluoksniai |
Kol kas palyginti turiu tik du šiltuosius kraštus. Graikija: 01, Italija: 02.
mm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą