ė

Mes truputį per daug materialistiški. Atidarė anglišką Akropolį beveik mano rajone. Buvau.
Norėjau į Tamstą.

Keliais sakiniais

Pažiūrėjau "Eat pray love". Gimė dvi mintys: ar realybėje būna žmonių, kurie taip lengvai kuria santykius (su nepažįstamaisiais), kaip J. Roberts herojė? Ar kas nors stengiasi/varginasi (?) keliauti į pasaulio pakraštį susitikti vienąkart matytą žmogų, kuris sugrįžti pakvietė, rodos, tik tarp kitko? Ar apskritai įmanoma įsileisti nepažįstamąjį į savo sielą vos po kelių buitinių sutikimų, šnektelėjimų?.. Artimi/draugiški santykiai su žmonėmis man visada buvo sudėtingas procesas ir tik visai neseniai, būdama čia, šitai suvokiau. Aš tiesiog toks žmogus - teisinuosi - per mažai draugiškas, per mažai šiltas ir malonus. Esu apsijuosus nematomu burbulu, skydu, bet nežinau kam. Ir, rodos, visada taip buvo. Todėl iš paskos seka kita mintis: panašu, kad draugų neturiu ne tik čia, bet ir ten, kur noriu (pas juos) grįžti. Niekada neturėjau.

Kita mintis: iš čia, Londono, durys į kitus pasaulius, rodos, ranka pasiekiamos. Grįžus namo jos nutols ir užsirakins. Noriu namo, bet ir ten, kur už durų...

Tai tiek. Labanaktis.

Du

Siandien viena tu dienu, kai norisi voliotis pataluos, glaustis, myluotis, glostyti ir sakyti graziausius zodzius mylimui i ausi. Jis susikaupes ziuri kaip laksto formules-1 masinytes, o as turiu eiti i darba. Sekmadieni.

Moterys megsta buti emocionalios, vyrai - eiti su draugais i puba po darbo. Moterys turi pripratima gaminti maista, Eligijus - padeti virtuveje (net per F-1 varzybas "ant greito" atskuba supjaustyt pomidoru). Moterims patinka pirkti naujus dzinsus, vyrams - apziureti ir ivertinti, ar gerai atrodo ant ju moteru klubu. Eligijus geras vertintojas, ypac mano grozio is ryto (bet visada is ryto, arba isimtiniais atvejais vakare, jei ryte prasilenkiam). Prisitraukia arti arti prie uzsimiegojusio veido ir sako: "kokia tu grazi". O as sypsausi. Man patinka buti jo moterim, ir megstu ji bunant mano zmogum. Absoliuciai myliu. Nei daugiau, nei maziau. Kitaip ir buti negali, net jei vyru prigimtis nera sesli, o moterys kartais buna per daug savinikiskos. Net jei vyrai megsta aptarineti savo nuotykius, o kiti, susisaiste pazadais su kitom, i nuotykius nebesileidzia. Buti "Du" turi savu pliusu, savu minusu, bet esu linkusi tvirtai manyti, kad pliusu daug daugiau ir svaresniu. As laiminga, o Karlas sake: "stop using that unfortunate (turiu prasta iproti apgailestauti klientams kur nereikia, idant malonesne, labiau ju drauge pasirodyciau), it does not fit to your bling bling" (ir tada nusisypso selmiskai pasiziurejes i mano rankas, ypac kaireja).

Pa.

P.s. moterys/vyrai bei as/Mr E. tekste kai kur vartojami kaip visiski sinonimai.

Jei atvirai...

Praėjusią dieną skaičiau "tas pat per tą patį" tipo interviu su Norvegijos imigrantais: "pradžioje manėm, pagyvensim pora metų, bet praėjo treti, ketvirti, o dabar ir vaikų susilaukem...". Ir Mr. E. taip galvoja. Sakė: "Kuo toliau, tuo sunkiau bus iškeliauti". O aš užsimerkiu, užsikemšu ausis, ir sukiodama galvą į šonus, spiegiu iš visos gerklės užsičiaupus: Mums taip nebus (!), nors visiems taip dažniausiai nutinka. Mums taip nebus.

Nusiraminau. Viskas slūgsta. Aštrūs akmenėliai bateliuose dyla ir aš jau pripratau prie minamos nuospaudos skausmo. Vadinasi, prie visko galima prisitaikyti. Prisitaikysim ir ten, grįžę. 

Laukiu gyvenimą pradėti iš naujo. Kaip spirgas karštoj keptuvėj. Ir žinau, kad bus brandžiau, nes gavau patirties...Vėl atšildysiu įšalusius santykius, vėl būsiu savim, vėl savo vietoj. 

Ačiū. Einu į darbą.

Asmeniškai

Asmeniškai aš manau, jog laikas pradėti ką nors naujo. Rugsėjis yra labai pats metas. Ir atostogos už dviejų savaičių....
Ir beje, ką rinktumėtės jūs? :)

Eglei, mano broliui

Pasodino ąžuoliuku vidurio vasarą.
Saulės spinduliais glostė juodus žemės įsčius, laistė rasa.
Vėjuose laukėsi, ūkanose rymojo - išaugo beržu.

Augo du metus laibas,
Rudeniais auksu žerėjo, pavasariais žaliais žirginėliais purtės
Visus žavėjo, visų mylimas buvo
Trečius metus virto liepa.

Augo toliau moterim. Kvapni. Išsikerojusi stiebėsi,
Žalių kasų, bitėm pilnų, medumi tįso.
Saldi, visa jauna gyvenimu juokės
Persimainė pušimi.

Dabar suskirdusi, sudžiūvusi, kerpe apaugusi,
Bet dar gyva, dar virs ąžuolu, vėtroms sukilus
Arčiau žemės, arčiau juodžemio, kur pasodino...