29 lapkričio, 2011

Nauji namai, bet ne namai

Ieškoti naujų namų yra tas pats, kaip ruoštis pusmečio egzaminui, rasti juos - kaip vargais negalais jį išlaikyti. Šios savaitės buvo vienos įtempčiausių per pastarąjį laiką. Budėjom visas savo išeigines skelbimų svetainėse, o ir darbo metu budėjom, kai nieks nematė, nevalgėm, nesiklojom lovų, nesiskalbėm, o tik varvinom akis visą laiką ieškodami. Ir radom :) Sakyčiau, vertus šešeto, bet nieko tokio, tik pusmetis beliko juose gyventi. 

Per pastarąjį laiką padariau išvadą, kad Londonas (išskyrus nesuvokiamai brangų jo centrą) yra nudriskęs, nuspardytas, apspjaudytas ir dvokia. Važiuokim visi atgal, prašau. Mes važiuosim jau greit :)


Beje, tai viena baisiausių vaivorykščių, kokią tik esu mačius (čia) :)

mm

20 lapkričio, 2011

Madinga vintage eklektika 1*

Buvom gimtadienyje! Net nebežinau kas patiko labiau: šventė su daug naujų draugų ar pati šventės vieta :) Jei gyvenate Londone arba kada nors ketinate jį aplankyti, labai rekomenduoju "Drink, Shop & Do" vietelę. Rašau "vietelė", nes jokiu kitu vienu žodžiu jos nepavadinsi. Tai parduotuvė-kavinė-šuolaikinių rankdarbių būrelis, kuriuos jungia vintage dizaino idėja. Pasižiūrėkit (panašu, kad apie šią laimės gamyklėlę rašė ne vienas blogeris, o aš jau galvoju aprašyti ją BUK'e :) )
nuotrauka iš čia
nuotrauka iš čia
nuotrauka iš ten pat
nuotrauka iš ten pat
Nuotrauka iš kitur
Viskas, kas yra parduotuvėje-kavinėje - parduodama. Kėdės, ant kurių prisėdote, arbatos puodeliai, iš kurių gėrėte arbatą, paveikslai, puošiantys sienas, šviestuvai, lėkštutės, stalai, komodos - viskas :) Ar ne šaunu? Valgai sau buterbrodą iš močiutės jaunystės lėkštutės, sugalvoji, kad tokios nori, imi ir nusiperki :) Net ir nuotraukose galima pamatyti, kaip keičiasi kavinės interjeras, kurį, spėju, tenka atnaujinti kas kartą kažkam kažką įsigijus. 

Įdomu, bet tik dabar, panaršiusi kavinės nuotraukas, pagalvojau, jog ši vietelė yra būtent tokia, kokius kitados įsivaizdavau savo namus: eklektiškus, senais, pačios perdažytais-atrestauruotais baldais, mielom močiučių siuvinėtom pagalvėlėm, paveikslėliais, turinčiais istoriją... Pas mamą jau turiu pirmąjį kraitį - tetos atiduotą "minkštą dalį", kurią laukiu nesulaukiu, vasarą plausiu ir lipdysiu naujam gyvenimui. :)

* to, ką norėjau parašyti iš tikro, parašyti nepavyko, bet pavadinimo nekeisiu įrašo tęsiniui.

Labos
mmm

Shuh


Visai kaip šokių batelius įsigyjau šventėms. Šitų tai neatiduosiu.

18 lapkričio, 2011

Shoppingai

Neikite pasivaikščioti po parduotuves su žmogum, turinčiu skirtingą skonį, nei jūsų. Panašu, kad buvau užkalbėta  ir štai, Gintarė man įsūdė* suknelę. 

Vos susitikus buvo visai smagu: gėrėm late, šnekučiavomės apie darbą, vėliau, pakeliui į parduotuvę, inikom į diskusiją apie britus ir Britaniją, kas buvo ganėtinai įdomu ir... netikėta, mat Gintarė, vėliau išaiškėjo, naujojo tipo lietuvaitė, aktyviai besistengianti išlaikyti "naujasis lietuvis Londone" stereotipą* ir iš širdies žinanti statybininkų žodyną*. Bet apie ją kitą kartą arba ne.

Atėjus į pirmą parduotuvę ir dar susitikimo pradžioje supratus, kad nieko bendro neturime, Gintarei mandagiai pasiūliau išsisklaidyti po parduotuvę ir rinktis pirkinius kas sau. Bet ji, graži, stilingai besirengianti moteris, kategoriškai atsisakė norėdama man "padėti" Aš gi tik beviltiška pelenė, su kako spalvos paltu, o ji - rafinuotą skonį turinti Diva. Teko apsimesti, kad džiaugiuosi jos pagalba, bet vėliau tai jau visai ne. Dabar turiu juodą aksominę suknelę, kurią net Eligijus nuteisė... Ryt nešu atgal į parduotuvę.

Man nepatinka apsipirkinėti Londone. Gal dėl to taip ir apsileidau. Čia nėra mano būsimos diplomuotos dizainerės sesers Marijos, kritiško žodžio sesers Guodos ir galutinio nuosprendžio turėtojos mamos (žinau, skamba labai nesavarankiškai, bet jos skoniu pasitikėjau ir vis dar pasitikiu visą gyvenimą). Be to, Londone nerasi lietuviškų turgelių, kur galima pirkti pigių/stilingų/kokybiškų dalykų. Čia tik brangūs arba nekokybiški visi. 

Nuo vasaros pradžios niekaip negaliu išsirinkti proginės palaidinės. Aš apgailėtina. Atėjus į parduotuvę pasimetu, nebesuprantu, koks mano stilius ir ar apskritai mano gyvenime jis egzistuoja, nebeprisimenu, kas tinka ir kas ne mano figūrai, kokių spalvų vengti, nes ir taip visa spinta vieno kolorito ir pan. Tikras išbandymas. Po kiekvieno nesėkmingo apsipirkimo dažniausiai grįžtu atgal į parduotuvę daikto grąžinimui, po to seka ilgas reabilitacinis laikotarpis po asmenybinio žlugimo, suvokus savo nuomonės netvirtumą, legvabūdišką blaškimąsį tarp "madinga" - "stilinga", "šarminga" -"kategoriškai kuklu", "seksualu"-"aš" ir t.t...

Panašu, kad filsofija "aš ne nauji batai, o bilietas į gyvo garso koncertą" arba "šilta ne tik su šimtaprocentiniu kašmyro megztuku, bet ir su 30 pocentų vilnos" sumaišė mano galvą ir aš vėl tarp kraštutinumų: nuo "mažiau dėmesio išvaizdai" nusiritau iki "visškai nesistengiu būti graži". Galimas daiktas Gintarė, kuri kažkada, pietų pertraukos metu, yra juokavusi, jog "niekada nedraugautų su už save gražesne moterim" tą striuką suknelę, atidengiančią mano putlias kojas ir baltas rankas, įsūdė su tikslu. "Oooo Angelėli mano, kaip tau tinka, truputį paeisi į soliariumą ir bus nieko tokio tos baltos kojelės. Galiu pasiūlyti keleta labai neblogų..."

Mergaitės turi būti gražios.

*Su Eligijum nusprendėm, kad įsūdyti yra labai puikus žodis, todėl jį džiugiai priėmėm į savo apleistus lietuviškus žodynus
* Ar yra tokių, kurie nežino koks jis?
* toli gražu ne intelektualiai literatūrinis

P.S. Aš nuoširdžiai atsiprašau už kai kuriuos galimai įžeidžiančius ar nekorektiškus savo pasisakymus šiame rašinėlyje. Esu tikra, Gintarė yra labai šauni mergina, lenkianti mane dešimtis kartų daugelyje dalykų, tik dar mažai ją pažįstu :)

mm.

14 lapkričio, 2011

Pa(si)kalbekim

Prisemiau burna limonado. Burbuliukai popsi, kutena nosi, grauzia siek tiek, bet nei nuryti, nei isspjauti. Nei tyleti, nei kalbeti. Nei atnaujinti bloga, nei palikti apleista...Panasu, kad kalbeti su savim nebenoriu, bent jau ne lapkriti.

Prisijungiau prie feisbuko, pasitikrinu keleta pastadeziu. Vienam ju voratinkli suka voras, kitose dvejose, neskaitant neaisku kam, neaisku kada uzsiprenumeruotu naujienlaiskiu,  ridinejasi vienisas dulketas vejaritis (tumbleweed angliskai). Matyt, reiktu pradeti saves gailetis. Arba vel, isikabinus sau paciai i ranka, megti gyvenima toki, koks yra.

Kalbu, kur nereikia, tyliu, kur butu geriau pakalbeti. 1.
tumbleweed

mm

07 lapkričio, 2011

Nuo a iki z

Nuo šviesaus debesies iki tamsių samanų, nuo ten iki čia, nuo vasaros iki žiemos - taip ir dar daug kaip pasikeičiau. Jaučiu. Negaliu patikėti - pamilau žiemą.

Pačiai keista, bet jaučiuosi gerai, kai vakaras ateina vidury dienos, po kojomis pinasi klevo lapai, lietus lyja tiesiai į veidą, ryte būna šalta išlipti iš lovos, saldžiai kvepiu medumi. Panašu, kad nevykusi vasara išsinešė mano liūdesį ir man vėl gera. Iš oro.

Pirmadieninio saulė sriubos dubenėlyje

Didelis smagumas pirmadienį neiti į darbą. Eligijus liepė "nebūt namų šeimininke ir užsiimti smagiais dalykais". Na taip, dažniausiai per savo laisvadienius skalbiu, verdu, siurbiu, šluostau arba tingiu, žinoma. O šiandien vis dėlto pabuvau namų šeimininke ir pati sau išsiviriau sriubos iš "to, ką turi šaldytuve". Gavosi kreminė kvapniojo moliūgo (butternut squash - toks, kur pailgas oranžinis) raudonųjų lešių, saulės spalvos, laimės skonio. Panašu, kad pradedu suprasti, kas su kuo ir kaip dera virtuvėje. Džiaugiuosi.


03 lapkričio, 2011

Monika goes true*

Jaučiuosi kaip nusipraususi vėsiame vandenyje, o odą nusitrynus šiurkčiu plaušu. Šitas miestas pradeda mane įsileisti.

Vakar buvome šokti. Lindy hop, baby! Aš vėl pradedu būti aš, o Eligijus toks žavus, kai stengiasi. Šypsausi.

Žinot, kuo Londonas yra patrauklus? Atsiverti kažkieno blogą, pasiklausai gražios dainos, įsimyli ją, tada į paieškos laukelį įvedį dainininko vardą ir už kelių akimirkų jau turi bilietus į jo koncertą sausį (beje, vienintelis blogumas yra tas, kad bilietus į bet ką reikia pirkti prieš kelis mėnesius, nes kitaip jei visi sold out). Betrūksta tik žmonių džiugesiui dalintis.

Po truputį jaukinuosi ekologiją. Kol kas pradėjau nuo kosmetikos: Maybelline pakeičiau  UNE, taip išgirtą aussie į dr. organic, Body shopą į Lush. Gaila, tik kad ekologiškas maistas čia tris kartus brangesnis, o savo daržiuko neturiu. Bet jau turim žalią šiukšliadėžę. Tarą išplanu, o popierius sulankstau, kaip priklauso. Va - pasiplosiu sau pati :)

O čia jums tikros muzikos: