28 rugsėjo, 2013

Anglija grįžta


Iš esmės, tai yra vienas tų dalykų, dėl ko norėjau grįžti iš UK: skanus, naminis maistas, pagamintas iš močiutės/mamos užaugintų gėrybių. Sveikas ir teisingas. Toks, kokiu norėsiu maitinti savo vaikus, toks, kuris auga savoje žemėje, prie savų namų ir juose gyvenančių mylimųjų. 

Šiandien išleidžiam jauniausią sesę į Ūkanotąjį Albioną :( Liūdna, nes bijau, kad jai ten gali patikti ir mes vėl išsibarstysim atskirai. 

-------------
Nuotraukoje  naminių daržovių troškinys su pupytėm ir avinžirniais ir šviežių mėtų arbata.

mm

18 rugsėjo, 2013

Baltos staltiesės - šventėms, knygos - kasdien

Jau seniai galvojau reabilituoti savo arbatinį staliuką, nes per laiką nusibraižė ir visaip kitaip nusidėvėjo (nuo indų per "vakarinį kino seansą", patogiai užkeltų vyriškų kojų, kompiuterio, ne vietoje paliktų besibraižančių daiktų ir pan.). Galvojau vėl dažyti, bet tada būtų tekę staliuką vežti į "dažyklą", pačiai ten važiuoti, nespėti visko padaryti per dieną, palikti jį džiovinti... Todėl sugalvojau greitesnį ir, tikriausiai, ne praktiškesnį, bet mielesnį būdą - senos knygos puslapius :) Procesas buvo įdomus (tai dariau pirmą kartą). Ir nors dekupažas man nepatinka, knyginis variantas man visai tiko :)




P.s.: naudojau seną, suskaitytą knygą, kurią kolegė norėjo išmesti. Spalvos jokios nedėjau, nes lapai buvo parudavę natūraliai - vieni labiau, kiti mažiau. Jei ir jūs sugalvosit taip daryti, pirmiausią knygą perskaitykit, bent morališkai blogai nesijausite, kad plėšote šventą daiktą :)

12 rugsėjo, 2013

Septynios dienos iki pilnaties

Mėnulis arba saulė ir kitos planetos veikia emocijas ir net ne hormonai šįkart. Ai, nieko tokio, šiaip į retrospektyvas leistis norisi. Štai parašiau laišką draugužiui iš studentavimo laikų, kitas draugužis parašė man, tada prisiminiau kitą kadais miela žmogų ir taip jau kuris laikas. Ir žinote kas liūdniausia? Pradėti pokalbį ir daugiau nebežinoti, kaip jį tęsti... Mes keičiamės, laikas keičia kitus ir galiausiai lieka nuostaba su nusivylimo kartėliu - buvom tokie įdomūs/svarbūs/reikalingi vieni kitiem tuo laiku, o dabar?.. Ar tai reiškia, kad senatvėje būsime įdomūs tik patys sau?..