Ar yra gyvenime riba, nuo kurios reikia pradėti "kaupti atsargas" ateičiai? Ar būnant 25-erių jau reikia augintis šaknis ir pasirinkus tinkamą dirvą "pasisodinti su visam"? O jeigu vis dar kalasi sparnai, taip niekada ir neužaugę? Ar juos kirsti? Nudeginti? O gal vis dėlto pabarstyti stebuklingom fėjų dulkėm, kad užaugtų platūs ir stiprūs? Paskutiniam skrydžiui prieš "pasisodinimą". Noriu skristi aplink pasaulį, miestus, į idealistines idėjas, į nutrūktgalviškas avantiūras, kurių sau niekad neleidau.
------------------------------------
Dvi dienas dalyvavau Bružo ir Žebrausko improvizacijų festivaly. Pradėjus aštuonių ritmų sesiją prieš mano akis praskrido ryški išvada su sparneliais: aš nemoku atsipalaiduoti. Visiškai. Spėju, kad mokykloj, kažkuriuo momentu sugalvojau, kad šelmiškumas=nebrandai, ši lygi kvailumui ir t.t. Ir nuo to laiko nepažįstamųjų rate aš - gibse įkalinta šaka.
------------------------------------
Mes turime nesuskaičiuojamai daug pasirinkimų: kur gyventi, su kuo draugauti, kokius sausainius pirti ir t.t. Gyvenu savo kreidos rate ir nieko gero. Pasirinkti būti laimingai irgi galiu. Ir graži ir visaip kitaip...
mm
Man viskas kažkur girdėta :} Taigi: ar tikrai neatsipalaiduoji, kai esi pati sau? O artimųjų draugijoje? Gal neatsipalaiduoji tik scenoje? Per aštuonias valandas to niekaip neišmoksi. Ir per aštuonias dienas ar savaites ne. Kitaip tariant - visų savas ritmas - ir kelionių po pasaulį, ir improvizavimo, ir grožio, ir... Viskas mums sekasi, tik kitaip. Ką apie tai manai? :) Vis čia apskaitinėju ir matau tuos tokius man pačiai įprastus "bangavimus". Net pagalvoju, kad įdomu būūtų susitikt arbatos - rastume ką aptarti, panašu :}
AtsakytiPanaikintiKaip malonu, nePatyliukais :) Arbatas su maloniais žmonėmis visad mėgstu. Kokiame pasaulio krašte gyveni? :)
PanaikintiO dėl atsipalaidavimo esi teisi. Taip, nevaržau savęs šeimoje, bet šalia jau neturiu tokių draugų, su kuriais galėčiau būti visiškai laisvai. Ir taip, visur, kur tik pasisuksi - vieša scena.
Bet baigiant komentarą smagiai noriu pasidžiaugti, kad užsuki paskaitinėti, net jei rašau labai "banguotai" ir negali tikėtis stabilios blogo nuotaikos :) Bet čia terapija...
Vien ryžtis tokiai terapijai - šis tas, net retkarčiais.
AtsakytiPanaikintiKampelis: bandau prisijaukinti Vilnių dabar :} Sėkmės!
na va, ir aš labai norėčiau į Vilnių, bet Šiauliuose labai daug nebaigtų dalykų :)
Panaikinti